EGLĖ BILSKYTĖ | KONDITERIS

Baker Street Vilniuje vadovė.

 

Eglė pasakoja apie save:

Žvelgdama atgal į savo vaikystę, prisimenu, kad mano mėgstamiausia vieta namuose buvo virtuvė. Mėgdavau ir vis dar dabar mėgstu stebėti žmones virtuvėje kažką gaminančius, mėgautis maloniais, nosį kutenančiais kvapais. Mano močiutė buvo puiki namų šeimininkė, nepaprastai skaniai gamino ir kepė. Ji visas žinias perdavę mano mamai, o mama pasidalino ir iki šiol dalinasi su manimi. Mūsų namai visada kvepėjo gardžiausiais pyragais ir kulinariniais šedevrais. Turbūt jau tada, man pačiai dar net nesuvokiant gimė meilė maisto gaminimui. Visada prisiminsiu, kai grįžusi po mokyklos, neidavau iškart žiūrėti televizoriaus ar žaisti į kiemą, o sėdėdavau virtuvėje ir stebėdavau mamą, kaip ji gamindavo pietus. Stebėdama ir klausydavau jos, kadangi ji visuomet pasakodavo ką daro, paaiškindavo kodėl geriau prieš dedant daržoves į sriubą jas pakepti, kaip ir kodėl reikia ištrinti sviestą su cukrumi ar kodėl ir kaip reikia išplakti baltymą, nemažai išmokau. Už visas pagrindines žinias, esu dėkinga jai.

Taip pat niekada nepamiršiu savo vyresnio brolio konditerinių ir kulinarinių šedevrų virtuvėje. Nepamiršiu pačių skaniausių iškeptų pyragų, vaflių, morengų su iki šiol pačiu skaniausiu sviestiniu kremu, naminių ledų ar net didelės šokolado plytos, kurios skonį iki šiol prisimenu. Mane visa tai taip žavėjo, kad visada norėjau dalyvauti procese, stebėti ir sužinoti viską. Viskas ką jis gamino man atrodė taip nepaprasta, ypatinga, kad visada galvojau, jog turiu ir aš išmokti visko, įminti visas paslaptis, kad galėčiau iškepti patį skaniausią tortą, pagaminti patį gardžiausią šokoladą. Brolio konditeriniai žaidimai virtuvėje labai mane įkvėpė sužinoti visas konditerines paslaptis, sužinoti kuo daugiau ir išmokti kuo daugiau. Jau net neminėsiu jo kulinarinių gebėjimų, jo smulkmeniškumo ir pedantiškumo net ir ruošiant patį paprasčiausią sumuštinį, kas taip pat mane visada žavėjo.

Kai šiek paaugau man buvo leista pačiai šeimininkauti virtuvėje. O tada prasidėjo mano eksperimentai su pyragais, salotomis ar pagrindiniais patiekalais. Iki šiol pamenu savo salotas su kepta duona, ridikėliais ir kepintu kumpiu su tuomet dar ypatinguoju mano padažu. Man patiko ir vis dar patinka gaminti ir matyti patenkintas žmonių veido išraiškas, mėgaujantis mano pagamintu maistu.

Deja, gyvenimas taip susiklostė, kad teko šiek tiek apleisti maisto ruošos pomėgį. Gyvenimas užsienyje, mokslai, rimtas darbas pardavimų srityje dirbant projektų vadove nepaliko laiko visai šiam pomėgiui. Taip pat atsirado noras išbandyti ir kažką naujo.

Ieškant savo kelio gyvenime išbandžiau ir tuo metu labai populiarų dekupažą, knygrišystę ir dar begalę kitų hobių, kuriuos pakankamai gerai sekėsi perprasti ir išmokti. Dar ir dabar pilnos spintos servetėlių dekupažui, priemonių knygrišystei, keramikos dažų ar karoliukų siuvinėjimui. Daug išmokau ir dar dabar kartais panaudoju šias įgytas žinias. Tačiau nei vienas šis hobis man nesuteikė tiek malonumo kaip maisto gaminimas. Todėl gimus mano dukrai žingsnis po žingsnio grįžau prie desertų ir maisto gaminimo. Po ilgo laiko, mano pirmasis iškeptas tortas buvo 3D pelėda, dukros pirmajam gimtadieniui. Nuo tada vis labiau ir labiau klimpau į konditerijos liūną ir svajojau apie darbą, kuris teiktų man malonumą. Būtent todėl vieną dieną pasakiau pakaks man monotoniško, kupino streso ir įtampos darbo ofise. Noriu pagaliau veikti tai, kas man teikia malonumą, kur galėčiau save realizuoti, juk gyvenu tik kartą. Išėjusi iš savo senojo darbo, 6 mėnesius leidau sau nedirbti, atgauti jėgas, pailsėti ir ieškoti mielos širdžiai veiklos. Pasakiau sau, kad nebeisiu dirbti bet kur, nebegrįšiu prie seno darbo.

Visai netikėtai, pasitaikius puikiai progai, man pavyko įsidarbinti Baker street naujoje, dar dažais kvepiančioje Vilniaus studijoje. Kaip šiandien pamenu, kad pirmas mano susitikimas su savo kolegėmis buvo gegužę, per mano gimtadienį. Tada supratau, kad gavau puikiausią gimtadienio dovaną – darbą, kurį mylėsiu, kuris leis man tobulėti, mokintis, iškels naujų iššūkių ir nebus tikrai nuobodus. Darbą, kuriame galėsiu suderinti savo įgytas profesines žinias ir savo širdžiai mieliausią pomėgį – konditeriją, darbą, kuriame net nekyla noras skaičiuoti dienų iki metinių suplanuotų atostogų ir kuriame dienos bėga taip greitai, tarsi būčiau atostogose.